Visuomenei svarbūs sprendimai turi būti priimami tariantis su nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir verslo atstovais, o jų iniciatyvos – remiamos. Žmogaus teisė išpažinti religiją arba tikėjimą neturi būti varžoma, nebent ji riboja kitų asmenų laisves ir teises arba kelia grėsmę užtikrinant valstybės ir jos piliečių saugumą.

Pagrindinė valstybės funkcija – piliečių interesų atstovavimas, įtvirtinant ir ginant jų laisves ir teises. Santykis tarp individo ir valstybės turi būti grįstas aiškiai apibrėžtu abipusiu pasitikėjimu, valstybinėms institucijoms veikiant kaip paslaugų piliečiams teikėjui, o ne kaip pastarųjų šeimininkui.