Artūras Zuokas
Artūras Zuokas

Vasaros viduryje parlamentinės partijos iškilmingai pasirašė susitarimą dėl gynybos. Ilgai vykusios diskusijos, deja, net neatsižvelgusios į Rusijos agresiją ir realiai vykstantį karą Ukrainoje, nepasiūlė nieko naujo. Apsiribota tik bendromis frazėmis „spręsti šiuos esminius klausimus“ ir „nuosekliai didinti gynybos biudžetą“. O ir tikslai jau senai žinomi ir apsiriboja tik Lietuvos vidaus galimybėmis bei planais. Visiškai užmirštama, kad Lietuvos faktinę gynybą gali užtikrinti tik išorės veiksniai – NATO ir JAV bei ES šalys, kurių kariuomenės ir yra Aljanso pagrindas.

Todėl Partijų „Susitarimą dėl gynybos“, o kartu būsimą susitarimą dėl užsienio politikos, būtina papildyti bent dviem aiškiais tikslais: Pirma – pasiekti, kad ES Vadovų ir ES Tarybos priimtų sprendimą dėl Europos įmonių gaminamų ginklų ir karinių technologijų neplatinimo trečiosioms šalims, kurios juos gali panaudoti agresijai ar karo veiksmams prieš ES ir NATO šalis. Paradoksas, mes Lietuvoje didiname savo išlaidas gynybai prieš galimas grėsmes. Galimas mūsų priešas karo atveju pagal 5 -ąjį NATO sutarties straipsnį taptų ir bendru priešu, o tuo pačiu ES karo pramonės įmonės pardavinėja ginkluotę ir karo technologijas… tai pačiai Rusijai.

Pagal viešai skelbiamus duomenis ir Investigate Europe atliktą tyrimą, ES šalys nuo 2015 m. iki 2020 m. pardavė Rusijai raketų, lėktuvų, torpedų, bombų ir t.t. už beveik 350 mln. eurų

Ir, kas svarbiausia, ginklai bei technologijos buvo tiekiamos po Rusijos intervencijos į Krymą ir Rytų Ukrainą ir net galiojant sankcijoms. Tarp didžiausių eksportuotojų – Prancūzija ir Vokietija. Ir čia nėra Prancūzijoje pagamintų karo desantinių laivų, kuriuos tik po visuotinio spaudimo prezidentas Emmanuel Macron‘as atsisakė parduoti Rusijai.

Visi suprantame, kad ginklų pardavimas kitoms šalims yra ne ekonominis, o vykdomos užsienio politikos pasirinkimas. Todėl Lietuvos vadovai ir atsakingi politikai, mūsų pareigūnai ES šalyse ir ambasadoriai, turi pasiekti ES bendro draudimo taip elgtis bent jau nuo dabar. Ir šiuo metu tai geriausias laikas, todėl tai turėtų būti vienas svarbiausių Lietuvos partijų Gynybos ir Užsienio politikos susitarimų tikslas. Kitaip gynybos biudžetus galėsime didinti iki begalybės… Antra – siekti, kad būtų sukurtos bendros ES gynybos pajėgos su bendra vadovybe ir pastoviai veikiančiais kariniais junginiais. Paprastai tariant, ES armija, kuri veiktų savarankiškai ir kaip NATO susitarimus užtikrinanti dalis. Būkime realistais ir pripažinkime, kad norint aktyvuoti 5 -ąjį NATO straipsnį nebus paprasta greitai gauti visų 30, o netrukus net 32 NATO šalių pritarimą. Dar legendinis JAV užsienio politikos ekspertas Henry Kissinger yra rašęs, kad pasaulio užsienio šalių istorijoje praktiškai nėra pavyzdžių, kur suveiktų kolektyvinės gynybos susitarimai. Tam būtina, kad visos šalys vienodai suvoktų ir vertintų grėsmę…

NATO sudaro skirtingos šalys su skirtingais tikslais, (pavyzdžiui, Turkija ar Vengrija), todėl sprendimams reikia daug laiko, apie ką neseniai viešai yra pasisakiusi ir Estijos premjerė Kaja Kallas. Anot jos, dabartiniai Aljanso planai numato Baltijos šalių užkariavimą, o tada jos būtų atkariautos po 180 dienų. Vieningos ir gerai organizuotos Europos karinės pajėgos būtų didelė parama ir JAV, be kurios aktyvaus veikimo nei mūsų, nei ES saugumas šiandien neįsivaizduojamas. Ir šis, suprantama, ne per mėnesį pasiekiamas tikslas, galėtų būti mūsų užsienio politikos Europos Sąjungoje naujas ir telkiantis veikimas. O tokį tikslą palaikančių sąjungininkų ir dabar yra, pavyzdžiui Radoslaw Sikorski, buvęs Lenkijos Gynybos ir Užsienio politikos ministras, dabar ES parlamento narys. Galima pradėti nuo mažų žingsnių, pavyzdžiui, pasiūlyti unifikuoti ir standartizuoti ES naudojamą ginkluotę ir vykdyti bendrus karinės ginkluotės bei technologijų pirkimus. ES šalys naudoja apie 140 ginklų tipų, kai JAV armija tik apie 30! ES skiria apie 5 kartus daugiau lėšų gynybai nei Rusija, o dabar, realaus karo metu, pasirodo, kad dauguma šalių net gal ir neturi tinkamų karinių pajėgumų.

Šie Gynybos ir Užsienio partinių susitarimų papildymai garantuotų mūsų bei Europos saugumą ir protingą visų ES piliečių viešųjų finansų panaudojimą. Tokie tikslai galėtų būti Lietuvos prezidento vykdomos užsienio politikos darbotvarkės pagrindu. Kviečiu diskusijai ir veiksmams!