Skaitydamas K. G. Jungą radau labai tinkamą dabartinės situacijos Lietuvoje aprašymą: šiandien „egzistuoja tik paviršius, kuris nieko nedengia, tik pradžia be tęsinio, paskiri atvejai be sąryšio, žinios, besitraukiančios į vis siaurėjantį ratą, trūkumai, pretenduojantys tapti problemomis, nepaprastai aukšti horizontai ir bekraštė rutinos dykuma“. 

Jungas mums atskleidė kolektyvinės pasąmonės fenomeną, todėl neturėtų būti nuostabu, kad laikas nuo laiko kolektyvinė pasąmonė prasiveržia, o sąmonė nesugeba šio reiškinio paaiškinti.

Panagrinėjus plačiau randi, kad nepasitenkinimas švietimu yra ne tik Lietuvos problema, tai pasaulinė problema. Ir taip aštriai žmonijos istorijoje ji iškyla antrą kartą. Kai kas šį fenomeną pavadino lenktynėmis tarp technologijų ir švietimo.

Dėl Pirmosios industrinės revoliucijos 19 a. technologijomis grįstos galimybės aplenkė žmonijos galimybes. Tai sukėlė didžiulę sumaištį ir socialinį skausmą. Įdiegtos valstybinių mokyklų sistemos leido švietimui pavyti ir aplenkti technologinį progresą bei sukurti galimybes žmonijos klestėjimui.

Šiandien mes vėl esame situacijoje, kai technologijos drastiškai – per trumpą 20 metų laikotarpį – išsiveržė į priekį taip, kad visa švietimo sistema tapo panaši į garvežio mašinistą, pasodintą prie SpacesX vairo.

Suvokti ir sutarti dėl problemos yra pirmas žingsnis, leidžiantis aptarti sprendimo kryptį.

Mokslai padeda įgyti be galo daug žinių, tačiau suteikia tik labai ribotą pasaulio pažinimą.

Taip rašė C.G. Jung ir daug kitų mąstytojų. Mokykla ilgą laiką fokusavosi į vaikų intelekto lavinimą, ignoruodama kitus poreikius.

„Trijų industrinių revoliucijų dėka žmonija išmoko gaminti antrarūšius robotus, o vaikai buvo išmokyti pakartoti tai, ką jiems sako. Ketvirtosios industrinės revoliucijos dėka mes pereiname į gyvenimą, valdomą technologijų ir pirmarūšių robotų. Šių dienų raštingumas jau nebesusijęs su žinių išgavimu, o tampa panašus į žinių konstravimą“, – tvirtina A. Schleicher, EBPO švietimo departamento vadovas.

Per paskutinius 20 metų įvyko technologinis šuolis, kuris paliko toli apačioje švietimo sistemas pačiose įvairiausiose šalyse. Šis šuolis buvo įvardintas kaip ketvirtoji pramonės revoliucija. Natūralu, kad verslo pasaulis yra ypatingai nepatenkintas tokiu atsilikimu. Žmones dabar vertina ne už žinias, nė vienas žmogus žinių talpa nebeaplenks „Google“.

Kažkada, kai vyravo žodinė žinių perdavimo tradicija, „vadovėlis“ ar net visоs tautos žinios tilpo išminčiaus, mokytojo galvoje. Žmones dabar vertina už tai, ką jie gali padaryti su žiniomis. Todėl vaikus reikia išmokyti mąstyti, kaip mąsto mokslininkai, kaip mąsto matematikai, kaip mąsto kūrėjai. Atsakant į klausimus: kodėl? Kokia prasmė? O kam? Tai pagrindiniai klausimai, kuriuos ir taip kelia vaikai, bet retas mokytojas gali atsakyti.

Mes turime visai kitaip supakuoti ir pateikti žinias.

Tvirtina V. Spivakovskij, Edu Future, edukacinės platformos 7W kūrėjas.

Nors 4.0 pramonės revoliucija jau siautėja visu smarkumu, tačiau Lietuva būtų ją pramiegojusi, jei ne koronavirusas. COVID-19 privertė Lietuvos mokyklas skubiai sėsti į Hogvardso skraidantį Expresą, bet realybėje atsimušę į sieną pataikė tiesiai į senąjį garvežį, paliktą šalutinėje platformoje, kaip istorinį eksponatą.

Mokymas per atstumą, kurį stebime Lietuvos mokyklose, yra ne kas kita, kaip gerai mums visiems pažįstama kalbanti galva per TV ekraną. Kalbančiai galvai buvo galima paskambinti ir prieš 50 metų, tik dabar techniškai tai lengviau padaryti. Gerb. Vytautas Mitalas, būdamas Vilniaus savivaldybės vicemeras, buvo įsitikinęs, kad jei vienos mokyklos pamokas transliuos per internetą, tai ir bus technologinis šuolis ne tik Vilniui, bet ir pasaulio lietuvių bendruomenei.

Tiesą sakant, švietimo industrija yra vienintelė industrija, kurios pasaulio mastu beveik nepalietė 2 ir 3 pramonės revoliucijos. Klonuotas 18 a. mokytojas puikiai orientuotųsi klasėje ir net galėtų dėstyti, pvz., matematiką tam tikro amžiaus vaikams.

Ar yra išeitis?

Tol, kol mums įprastą aplinką bandysime tik skaitmenizuoti, proveržio nepadarysime. Tai puikiai atspindi pagrindinė šio straipsnio iliustracija. Būtina sulaužyti įprasto mąstymo – matymo rėmelį, kad suvoktume, kas yra tikri revoliuciniai sprendimai. Gerai, kad revoliucija 4.0 liepsnoja visu galingumu, todėl, jei ieškosime, tai būtinai surasime pavyzdžius.

Kaip atrodo ar gali atrodyti XXI a. mokyklinis vadovėlis vaikams?

Kol kas mažai Lietuvoje apie tai mąstančių, o tuo labiau diskutuojančių. Sutarkime, kad tai tikrai ne mums įprasta šimtus metų gyvavusi knyga. Ir ne jos PDF versija.

21 amžiaus vadovėlio kryptį vaizdžiai parodė laikraštis filmuose apie Harį Poterį. Jame yra atspausdinti tekstai, bet nuotraukos yra gyvos, aktuali informacija atnaujinama „gyvuoju“ laiku. Pirmas gyvas tokios knygos pavyzdys buvo Alo Goro knyga „Nepatogi tiesa“, išleista e-formatu. „Apple“ pasiūlė visą seriją mokomųjų interaktyvių knygų bei galimybę autoriams jas lengvai kurti per iBookAuthor programą. Galite pamatyti knygos pavyzdį ir struktūrą jų puslapyje. Tačiau šie sprendimai turi savo apribojimus, jais naudotis reikalinga speciali įranga, tokia kaip iPad, o tai nepigu.

Kaip atrodys 21 a. pamoka?

Sutarkime, kad tai tikrai ne „gyvai“ filmuojamas mokytojas prie mokyklinės lentos. Ar kalbanti galva per kompiuterį. Būtent tai, kas vyksta šiuo metu koronaviruso dėka.

Kalbant apie 21 a. pamokas turime suvokti, kad tai ne dabartinis mokyklinis formatas, kai pamoka trunka 45 minutes. Kiekviena pamoka yra skirta vis kitam dalykui ir tarpusavyje jos menkai susijusios. Kodėl 45 minutes ir paskui pertrauka? O tam, kad vaikai galėtų pagal vieningą komandą nueiti į WC ir pereiti iš kabineto į kabinetą.

Šiandien „padoriose“ mokyklose pradinukai eina į tualetą tada, kada jiems reikia ir net neklausdami leidimo, o „nepadoriose“ ir toliau tik per pertrauką ar gavę asmeninį mokytojo leidimą. 21 amžiaus mokykla privalo taikyti ir akademinį požiūrį, nes mūsų tikslas išmokyti vaikus mąstyti kaip mąsto mokslininkai.

„Kas ir kodėl būtent taip nusprendė supakuoti žinias ir sugalvojo būtent šiuos pavadinimus: biologija, chemija, literatūra ar informacinės technologijos? Kai jauni berniukai ir mergaitės ateina į mokyklą, jie turi ištirti šių disciplinų prigimtį. Kokia stiprybė ir jėga slypi šiose disciplinose? Tai ir yra akademinės studijos. Mano žaliojoje mokykloje kiekviena tyrimo sritis yra didžiulis idėjų žemynas ir mes esame tyrinėtojai. Pradedame raidėmis ir skaičiais, ženklais ir simboliais, stebimės, kodėl eilėraščiai vaikams pakartoja garsus, o pasyvioji forma leidžia mums atsikvėpti! Mano žalioji mokykla tyrinėja didžias idėjas, paslėptas kiekvienoje disciplinoje, ir atskleidžia priežastis, reikalaujančias mūsų dėmesio ir išteklių“ – rašo prof. Thakur S. Powdyel šiemet lietuvių kalba išleistoje knygoje „Mano žalioji mokykla“.

Ne tik žinios turi būti supakuotos ir pateiktos visai kita forma, bet ir vaikų motyvacijos principai. Visa e–žaidimų industrija kelis dešimtmečius tobulino vaikų įtraukimo techniką ir jie pasiekė fenomenalių rezultatų. Šie atrasti principai ir yra 21 a. mokyklos motyvacijos pagrindas. Kaip įtraukti vaikus, kad jie siektų pereiti į aukštesnį lygį, surinkti kuo daugiau apdovanojimų, varžytis individualiai ir komandomis? Pavyzdžių jau yra – pažiūrėkite į Khan Akademiją ar kitus pavyzdžius.

Kokia pamokos internetu struktūra?

Pamokos internetu struktūra negali pakartoti įprastos pamokos struktūros. On–line pamokas ne tik reikia suprogramuoti, bet ir suplanuoti krūvį mokyklų IT sistemoms. Kiekviena sistema turi savo ribojimus ir į juos būtina atsižvelgti.

Kad būtų suprogramuota taip, kad mokytojas lengvai galėtų vesti pamoką ir ji būtų vaikams patraukli, kiekviena pamoka turi turėti aiškią struktūrą. Sutikime, kad pamoka gera, jei vaikams nepastebimai prabėga laikas, jiems nenuobodu, jie nepavargsta ir nori tęsti pažinimą.

V. Spivakovskij diegia ir kitiems siūlo šią pamokos struktūrą:

0. Įžanga. Trumpas vaizdo pristatymas.

I. Mankšta – apšilimas. Retoriniai klausimai, kurie įjungia mąstymo trigerį, vaizduotei lavinti, kūrybiniam impulsui.

II. Pamokos prasmė (O kokia prasmė? O kam? Kodėl?) Kas būtų jei šių žinių nebūtų? Ar kas buvo, kai jų nebuvo?

III. Pamokos treileris ar tyzeris iš 5–10 skaidrių (pamokos struktūra, priešpaskutinė skaidrė – koliažas iš raktinių žodžių, paskutinė skaidrė – pamokos tikslas).

IV. Pamokos branduolys 10–15 min. vaizdo įrašas.

V. Chat konferencija – proto šturmas, vaikų debatai.

VI. Praktinės užduotys 3–5 sudėtingumo lygių.

VII. Refleksija. Ką suprato, ką gavo naudingo, ką įsiminė, kas liko neaišku.

VIII. Tekstinis konspektas (su nuorodomis, papildomais uždaviniais, norintiems patekti į aukštesnį lygį ir pan.)

IX. Pabaigos vaizdo įrašas kaip tiltas į kitą pamoką.

Koks turi būti kitas žingsnis?

Aišku viena, kad atskirai paimtas mokytojas tokios pamokos nepagamins. Atskiram UAB, kuris spausdino knygas, būtina surinkti visai kitą specialistų komandą ir finansiškai yra labai brangu. Todėl labai vietoje ir taiklus Ainius Lasas pastebėjimas – „Švietimo ministerija skiria mokykloms 14 mln. eurų įsigyti informacines ir komunikacines technologines priemones. Iš jų 70 proc. (grubiai 10 mln.) rekomenduojama skirti nuotolinio turinio paslaugoms įsigyti iš privačių tiekėjų. O paslaugos, už kurias mokyklos moka nuolatinį mokestį, pasirodo, pabrango trigubai ir dabar jau lėšų nebeužtenka. Dar pavasarį KTU ir Laisvės TV projekto „Mokykla Plius“ rėmuose, mes siūlėme ministerijai sukurti visiems prieinamą (nemokamą) nuotolinio mokymo turinį už daug mažesnę sumą, bet nu kam tai įdomu?! Kam reikia leisti mažiau, jei galima daugiau ir dar po tokią sumą kiekvienais metais!“.

„Pririšti“ pinigus prie vaiko, prie mokyklos yra labai neefektyvus sprendimas, efektyviau būtų suformuoti biudžetą ir finansuoti 3–5 „start–up’us“, kad jie sukurtų technologinę bazę, padėtų pagrindus ir pateiktų pavyzdines pamokas (biudžeto „pririšimas“ (alokavimas ir pan.) prie santykinių vienetų yra sena bėda ir gerai žinoma verslui, apie tai galite paskaityti T. Corbett knygoje „Pajamų apskaita“).

Yra ir dar paprastesnių, bet ne prastesnių sprendimų, kam įdomu – diskutuokime.

Darius Radkevičius yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.