Gintautas Babravičius
Gintautas Babravičius
Kai 1994 m. tapau Lietuvos liberalų sąjungos nariu, tokių klausimų nekilo – visos tuometinės partijos deklaravo pagarbą žmogaus teisėms, puoselėjo teisės viršenybės principą, o liberalai ir konservatoriai kone taip pat suvokė laisvos rinkos mechanizmo veikimo vertę. Metai bėgo, konservatoriai liberalėjo, tolo nuo tradicinių vertybių, socialdemokratai atstovavo stambiąjam kapitalui, radosi gausios populistų ir „gelbėtojų“ gretos, radikalūs liberalai sėkmingai slinko kairėn ir nebesigėdija, kai kas juos vadina leftistais. Šiandien sunku susigaudyti šioje ideologijų maišalynėje.
Ar liberalas gali būti konservatyvus? Sakysite, hamletiškas klausimas? Galbūt, tačiau atsakymą pasistengsiu sudėlioti racionaliai.
Taip, liberalizmas ir konservatyvizmas – formaliai dvi skirtingos politinės pažiūros, tačiau sujungus krūvon pagrindines nuostatas gimsta tvirta politinė pozicija, kurio pagrindinis principas ir didžioji siekiamybė – ne tik kalbomis, bet ir veiksmais, sprendimais, poelgiais įrodyti, kad valstybė yra skirta žmonėms, sukurta garantuoti jų laisvę ir sąlygas auginti gerovę.
Konservatyvaus liberalizmo principai kyla iš klasikinės ir Naujųjų laikų politinės filosofijos bei krikščioniškoje kultūroje susiformavusios asmens ir bendrojo gėrio sampratos. Laisvė, kuri pagrįsta tradicine morale ir klasikine krikščioniška kultūra, yra pasiekimas, kuriuo verta didžiuotis. Mes išgirdome ir politologo Aleksandro Štromo mintį, kad ,,liberalai, kurie neįtrauks tautiškumo į savo programą, neturi ateities“.
Laisvės kaina – atsakomybė už laisva valia padarytus poelgius. Tokia atsakomybė suteikia daugiau galimybių, bet kartu tai reiškia, kad plačiausiems pečiams tenka sunkiausia našta. Mes tikime, kad pagrindinė valstybės funkcija – piliečių interesų atstovavimas, įtvirtinant ir ginant jų laisves ir teises.
Lietuvos konservatyvūs liberalai vertina savo šalies istoriją ir gerbia visus, kurie kovojo už tai, kad šiandien mes būtume laisvi. Valstybės istorija – stiprios šalies pagrindas. Istoriją būtina deramai vertinti ir puoselėti.
Mums viena didžiausių vertybių yra teisinga ir humaniška visuomenė, kurioje išlaikoma šeimos svarba bei teisės ir teisingumo vaidmuo, tačiau esame tvirtai įsitikinę, kad politikai negali reguliuoti šeimos ir asmens teisės į šeimos sampratą ir planavimą. Turbūt išgirsiu sakančių, kad per mažai tolerantiški tie konservatyvūs liberalai, tačiau, mūsų manymu, tolerancija – tai ne tik pasyvus pritarimas visoms įmanomoms pažiūroms, bet ir gebėjimas bei galimybė ginti savo požiūrį atvirose diskusijose, gerbiant visų teisę turėti kitokią nuomonę.
Konservatyvūs liberalai derina liberalią ekonominę politiką su tradicinėmis nuostatomis ir asmeniniais įsitikinimais socialiniais ir etniniais klausimais. Mūsų politika paremta skatinimu, o ne ribojimu, kurį lemia dusinantys mokesčiai ir apsunkinantis biurokratizmas.
Kas šiame centro dešinės spektre mums artimiausi? Be abejo, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis. Daugelis mūsų didžiosios politikos paragavome J. E. Prezidento Valdo Adamkaus „Naujosios politikos“ laikais, 2000–2004 m., tad, neabejoju, šią citatą prisimename puikiai: „Stipri šiuolaikinė valstybė – tai ne stipri valdžia. Tikroji šalies stiprybė remiasi ne valdžios prislėgtų žmonių paklusnumu, bet privačia piliečių iniciatyva, paremta susitarimu, gebėjimu derinti skirtingus interesus, įsipareigojimu bendram labui.“
Pabaigai – pasiūlymas bendrapiliečiams: susipažinkite su partijų programomis, joms atstovaujančiais politikais, jų pažadais ir darbais, politinėmis deklaracijomis. Svarstykite, lyginkite, kai teks rinktis – darykite tai sąmoningai, racionaliai.