Šį šeštadienį vykusiame partijos „Laisvė ir teisingumas“ tarybos posėdyje aptartos politinės aktualijos, valstybės valdymo reformos bei strateginiai valstybės sprendimai. Posėdį pradėjęs partijos tarybos pirmininkas Artūras Paulauskas išsakė kritišką požiūrį į geopolitines permainas:

„Negaliu nereaguoti į tai, kas įvyko vakar Baltuosiuose rūmuose. Po Sovietų Sąjungos žlugimo viskas atrodė aišku – JAV tapo vertybiniu hegemonu. Dabar akivaizdu, kad Kinija perima šią rolę, o Amerika traukiasi. Taip, matome atsaką į nevykusius kairiojo liberalizmo eksperimentus, tačiau tuo pačiu moralė ir vertybės stumiamos į paraštes. Europos Sąjunga taip pat atsidūrė kryžkelėje: ar ji taps stipria, ar liks pavienių šalių sąjunga? Lietuva šiame kontekste privalo aiškiai apsibrėžti savo poziciją.“

A. Paulauskas taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje „mūsų užsienio reikalų ministrai yra labiau karo, o ne diplomatijos ministrai.“

Posėdyje partijos pirmininkas, Seimo narys Artūras Zuokas irgi atkreipė dėmesį į naują geopolitinę realybę, kurioje technologijos, politika ir neriboti finansai kuria pavojingą darinį.

„Pasaulis pirmą kartą susidūrė, ne kino filmuose, su nekontroliuojama politikų, technologijų ir neribotų pinigų sąjunga. Ir šis „Molotovo kokteilis“ yra PAVOJINGOSE rankose.“

Kalbėdamas apie politines Lietuvos aktualijas, Artūras Zuokas partiją „Laisvė ir teisingumas“ pavadino „sveiko proto partija Lietuvoje“. Pasak jo, tai, ko reikia Lietuvos ir Europos saugumui, partija siūlo jau ne vienerius metus. Partijos pirmininkas taip pat pristatė ambicingą valstybės modernizavimo planą. Jis pabrėžė, kad Lietuva yra įstrigusi biurokratiniame liūne, o verslas ir inovacijos kenčia nuo perteklinio reguliavimo.

„Valstybės tarnyba neturi būti biurokratinis labirintas, o veikiau aiškus kelrodis, kaip pasiekti rezultatą ir gauti atsakymą,“ – sakė jis.

A. Zuokas siūlo peržiūrėti perteklines taisykles, mažinti administracinę naštą ir grąžinti pasitikėjimą žmogumi. Jis taip pat įspėjo, kad Lietuvoje politiniai sprendimai dažnai priimami nesivadovaujant ekonomine logika, o tai sudaro terpę korupcijai.

„Kai politinis sprendimas neturi ekonominės logikos ir kaštų-naudos analizės, vadinkime jį tikruoju vardu – korupcija,“ – sakė jis.

Pasak politiko, būtina griežtinti valstybės valdymo skaidrumą, mažinti biurokratinį aparatą ir pateikti dešimties punktų valstybės efektyvumo principus.

„Ne mokesčių didinimas augina ekonomiką, o žmonės, kurie kuria, dirba ir rizikuoja. Jei norime klestinčios Lietuvos, turime iš esmės keisti požiūrį į verslą ir investicijas. Ir, svarbiausia, valstybė turi pradėti pasitikėti savo piliečiais,“ – akcentavo jis.

Partijos pirmininkas pabrėžė, kad valstybės efektyvumas nėra abstrakti sąvoka, o konkretūs principai, kuriuos reikia įtvirtinti tiek įstatymuose, tiek kasdieniame valdymo darbe. Vienas iš jų – sprendimai turi būti orientuoti į rezultatą, o ne į nesibaigiančius procesus.

„Šiandien valstybės institucijos meistriškai sugeba pasakyti, kodėl kažko neįmanoma padaryti, tačiau nesugeba paaiškinti, kaip problemą išspręsti,“ – kalbėjo politikas.

Dar viena esminė problema – perteklinis baudimas vietoje prevencijos.

Anot jo, kontroliuojančios institucijos neturi būti baudėjai, besivaikantys formalumų pažeidimus, bet partneriai, padedantys ištaisyti klaidas.

„Bauda turi būti kraštutinė priemonė, o ne biurokratų verslo modelis,“ – sako A. Zuokas, pabrėždamas, kad be šių pokyčių valstybė liks įstrigusi brangiuose ir neveiksminguose mechanizmuose.

Kitas jo akcentuojamas klausimas – valstybės gynyba.

„Jau kelerius metus kartoju, kad ES privalo tapti ne tik ekonomine, bet ir karine sąjunga! NATO yra būtina, tačiau negalime likti visiškai priklausomi nuo kitų šalių vidaus politinių žaidimų,“ – teigė jis.

Pasak jo, dabartinis finansavimo modelis yra chaotiškas, todėl būtina ieškoti naujų šaltinių ir stiprinti Europos karines pajėgas. Taip pat jis kritikavo Prezidentą Gitaną Nausėdą už tai, kad visuomenei buvo numesta idėja apie „5 proc. BVP gynybai“, tačiau nei argumentų, nei finansavimo šaltinių nepateikė.

„Saugumas turi būti prioritetas, ir tai turi būti paremta aiškiu ir tvariu finansavimu, o ne chaotiškais sprendimais. Negalime tiesiog skelbti, kad didiname gynybos biudžetą ir tuo viskas baigta – turime aiškiai žinoti, iš kur šie pinigai atsiras, kad finansavimas būtų tvarus ir ilgalaikis,“ – sakė jis ir pristatė konkrečius skaičiavimus.

Šiuo metu Lietuva skiria apie 3,2 % BVP gynybai, tačiau norint pasiekti 5 % ribą, papildomai reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų per metus. Jei būtų siekiama 6 % BVP, ši suma išaugtų iki 2,24 mlrd. eurų kasmet.

Palyginimui, visas Lietuvos švietimo sistemos finansavimas 2024 m. sudaro apie 2,3 mlrd. eurų, tad papildomos lėšos gynybai prilygtų beveik visam švietimo biudžetui.

A. Zuokas pateikė ir galimus finansavimo šaltinius: šešėlinės ekonomikos mažinimą, valstybės efektyvumo gerinimą ir perteklinių viešųjų išlaidų peržiūrą. Taip pat siūlo parduoti valstybei priklausančią nuomojamą žemę, kuri galėtų generuoti papildomas pajamas be mokesčių didinimo.

Išrinkti ir trys nauji partijos Valdybos nariai. Jais tapo Vilniaus rajono partijos skyriaus pirmininkas Andrej Makarevič, Klaipėdos skyriaus pirmininkė Gintarė Sakalauskaitė ir Romualdas Gėgžnas. TARYBA PRIĖMĖ SPRENDIMĄ KEISTI PARTIJOS „LAISVĖ IR TEISINGUMAS“ PAVADINIMĄ, VALDYBA TURI PATEIKTI PASIŪLYMUS PER KOVO MĖNESĮ.