Remigijus Žemaitaitis
Remigijus Žemaitaitis

Konservatoriai per visus ruporus paleido – „valstiečiai“ rengia partijos pirmininko rinkimus. Ne bet kokius, o parodomuosius! Kaip tas Karbauskis drįsta? Konservatorių politologai susiriesdami čirškina Karbauskį ir antraštėse siūlo – „rinkit jį pirmininku iki gyvos galvos“! Dar sako: „šie pirmininkų rinkimai yra demokratijos imitacija“!

Ir tada pagalvoji, kas tą tuziną komentatorių traukia už liežuvio? Ką tie liežuviai laižo ir kodėl tyli, kai vyksta kitų partijų pirmininkų rinkimai? Ypač konservatorių. Viskas aišku su tomis partijomis, kur lyderis yra vienas. Tačiau pas konservatorius tokių yra daug! Kuo daugiau lyderių, tuo didesnė demokratijos imitacija – vis tiek laimi anūkas Landsbergis.

Visi pavilioniai, kasčiūnai, degutienės, ažubaliai – va ten, anot viską apžvelgiančių prostitučių, vyko tikra neimitacinė demokratija. Ten, ponai, vyko rimti partijos pirmininko rinkimai! Panašu, kad KGB metodai savo padaro? O vienas iš tokių metodų – užčiaupti apžvalgininkus, kada to reikia, ir paleisti jų liežuvius į darbą, kai tai naudinga.

Kodėl prostitutės mato Karbauskio politinę diktatūrą, bet nemato Landsbergio imitacinės demokratijos? Aš nežinau, kiek tai kainuoja, bet prostitutės dirba uoliai ir per galybę informacijos kanalų.

Įtariu, kad už konservatorių diktatūrinių Landsbergio rinkimų nematymą mokama gerokai daugiau nei už „valstiečių“ imperatoriaus Karbauskio matymą. Už pastarąjį greičiausiai pakanka pasamdyti kelias prostitutes asmeniškai, o savo munduro švarinimui reikia ištisų viešnamių – politinių tyrimų ar analizių institutų! Taip dar patogiau, juk pirkdamas apžvalgininką užsiimi propaganda. O remdamas institutą – palaikai demokratiją! Nesvarbu, kad visas institutas dirba rėmėjui. Nesvarbu, kad jis tam ir įkurtas, kad būtų paprasčiau paduoti pinigus.

Gal čia Žemaitaitis nusišneka ir Karbauskio atvejis iš tiesų yra toks neįtikėtinai unikalus ir reikšmingas? Na, gerai, prisiminkime Darbo partijos lyderio Uspaskicho rinkimus. Ten per daug niekas neapsimetinėjo, kad lyderis yra vienatinis, tačiau dėl viso pikto rinko. Taip patikrinamas lyderio tvirtumas.

Liberalų sąjūdžio lyderės Čmilytės rinkimai neva taip pat buvo labai demokratiški? Bet kuris kitas variantas būtų pragaištingas iki tol „dėžučių“ skandalo apimtai partijai. Taigi, suvaidinti partijos pirmininko rinkimai ir išrinktas iš anksto numatytas variantas. Čia jau nesvarbu – geras ar blogas sprendimas, tačiau imitacinės demokratijos pas konservatorius ir pas liberalus yra lygiai tiek pat, kaip ir pas „valstiečius“.

Beje, nekantriai laukiu, ką tie patys politinės propagandos institutai ar pavieniai samdomi reitingų laižytojai suoks, kai partijos pirmininko rinkimuose dalyvaus Skvernelis? Visai gali būti, kad dėl vaizdo jam iššūkį mes Tomilinas. Žinoma, didžiule persvara laimės tas, kas ir yra šios politinės jėgos lyderis. Tik visai gali būti, kad demokratijos imitacija to niekas nevadins. Taip pat politiniais viešnamiais virtę institutai su visomis ten dirbančiomis prostitutėmis garsiai ir atvirai nesiūlys Skvernelį paskirti pirmininku iki gyvos galvos.

O kaip nutiko su „Laisve ir teisingumu“? Labai paprastai – partiečiai įvertino padėtį ir nusprendė, kad politinei partijai turi vadovauti Žemaitaitis. Elementarus procesas, kaip ir daugelyje partijų.

Čia reikėtų paminėti, kad neseniai vieninteliai socialdemokratai surengė tikrus neimitacinius partijos pirmininko rinkimus. Iš tiesų lygiomis galimybėmis partiečiai rinkosi tarp Blinkevičiūtės ir Oleko. Buvo tikra lygiaverčių politikos senbuvių kova. Daugiau tokios tikros kovos nemačiau jokiame politiniame darinyje. Visur yra labai aiškūs lyderiai, todėl vaidyba ar realybė yra panaši. Dėl šių priežasčių ir politinis vertinimas turėtų būti lygiavertis. Tačiau prostitutės dirba kitais metodais.