Būčiau blogu pranašu, tačiau jokios mistikos nėra ir viskas akivaizdu. Netrukus, gal net kovo ar balandžio mėnesį, Lietuvoje viskas gali gerokai brangti. Tai ne dirbtinė visiems pažįstama panika su grikiais, o logiška veiksmų ir priežasčių seka. Panašu, kad valdantieji daro viską, kad tai nutiktų kuo stipriau, o gelbėjimosi valtis ruošia tik saviems.

Pradėkime nuo to, kad pandemija verslus pristabdė ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieni verslai žlugo visam laikui, nes, anot ekspremjero, – gal su jais buvo kažkas negerai. Kiti užmigo ir laukia, kada vėl pašvies saulė. Žmonės lyg žiurkėnai prisipirko kruopų, kurias jau išmetė, nes įsiveisė kirmėlių.

Jau gruodžio mėnesį pasklido informacija, jog Kinijoje trūksta krovos konteinerių ir tų konteinerių gabentojų. Tai labai ryškus ženklas, kad rinka atsigauna ir primena branduolinį sprogimą po spengiančios tylos.

Tai reiškia, kad šalis, kurioje, deja, viskas gaminama, paleido į pasaulį tokius srautus, jog ten esantys didžiausi pasaulio uostai nesusitvarko. Kinija skuba dirbti, kad pasaulis užmirštų, iš kur tas virusas galėjo kilti. Pasiūla yra didžiulė. Akivaizdu, kad kažkur yra ir paklausa. Tačiau kur? Tikrai ne pas mus.

O dabar pažiūrėkime, kas vyksta arčiau. Štai neseniai didžiausi Lietuvos prekybos centrai paskaičiavo, kad pandeminiai metai praėjo be nuostolių. Dar geriau – finansiškai apie penkis procentus pelningiau nei 2019-ieji. Prekybcentriai džiūgauja, tačiau vargu ar yra dėl ko.

Tik priminsiu, kad pirkėjų srautai buvo dirbtinai nukreipti į didžiųjų prekybos centrų glėbius. Neva – taip lengviau valdyti virusą. Tarsi smulkioje krautuvėlėje, kur apsilanko vos keletas žmonių per dieną, pandeminė padėtis yra sudėtingesnė. Čia galima priminti, kad smulkiesiems neleista dirbti dar ir vasarį. Nežinia, kaip bus kovą.

Metai prekybos magnatams gavosi tik šiek tiek geresni, nors pas juos buvo nukreiptas didžiulis pirkėjų srautas. Lietuva nesaugojo savo smulkiojo verslo ir visus nebūtinus daiktus bei alkoholį leido įsigyti tik prekybos centruose. Kaip patogu, ar ne?

Toks nedidelis apyvartos padidėjimas reiškia ne ką kitą, o žmonių ryžtą taupyti. Tuo pačiu tai yra sumažėjęs pirkėjo krepšelis. Žmonės vengia išleisti pinigus. Praktika rodo, kad tokie įpročiai lengvai nedingsta ir užsitęsia ilgesnį laiką, kol rinka vėl tampa saugia.

Sustojęs vartojimas dar labiau sulėtins Lietuvos ekonomiką. Visai tikėtina, kad mūsų lokalios rinkos susitraukimas viso pasaulio atžvilgiu stipriai išpūs kainas. Kuo menkesnė rinka, tuo ji mažiau patraukli ir brangesnė. Tai natūralus ekonomikos dėsnis. Brangti turėtų praktiškai viskas. Paslaugos taip pat.

Būtų galima kažką skubiai daryti, tačiau mūsų liberalų ir konservatorių valdžia – lyg sena tarybinė „volga“ su perkaitusiu varikliu – pasimaivyti prieš kitus norisi, bet niekaip neužsiveda. Ši valdžia vietoje realaus ir ryžtingo krizės valdymo greičiausiai darys tai, ką sugeba geriausiai – bauginti ir smaugti smulkųjį verslą. O patys gyvens iš viskio dėžutėse ar kitur randamų dovanų? O gal kas nors nubyrės iš DNR plano?

Sakote – blefuoju ir politikuoju? Valdantieji jau veikia – jie sakosi, kad „dekonstruoja“ vadinamąjį DNR planą. Pareiškia, kad iki šiol milijardinės plano lėšos buvo dirbtinai įtraukiamos į biudžetą. Žodžiu – nieko gero. O dabar bus visiškai kitaip?

Turėkime omenyje, kad žmonės jau dabar yra nustoję vartoti, o DNR planas iš esmės orientuotas į ekonomikos skatinimą ir spartinimą. Neva dėl „verslo“ atstovų kritikos iš plano išimama pusė milijardo, o valdžia seka pasakas, kaip vyks „dekonstrukcija“.

Sako – viskas bus „OK“, tik per porą mėnesių viskas bus suderinta su socialiniais partneriais, o apie birželį pinigai bus paleisti… Kur? Vėl į biudžetą? Į socialinių partnerių projektus?

Socialiniai partneriai dažnu atveju yra stambios įvairios įmonės arba jų asociacijos. Drįstu spėti, kad lėšos ekonomikai gaivinti bus skirtos tik tam tikroms ekonominėms grupuotėms, šiltai prigludusioms greta ministerijų, o ne bendrai šalies ekonomikai sujudinti.

Ši tema dabar apipinta lozungais – lyg sovietmečiu. Sugriausim seną pasaulį ir pastatysim naują! Kas neatitinka DNR plano tikslų – lauk! Būtent tokia valdančiųjų pozicija rodo, kad krizė nebus valdoma, o kainos neišvengiamai šoktels. Gelbėjimo ratas parengtas tik išrinktiesiems.

Baugina ir premjerės pozicija. Ji teigia, kad vertėtų atskirai ir tiksliai įvardyti projektus, kurie verti tęstinumo. Ar jūs tikrai supratote, ką reiškia šie žodžiai? Ir tikrai – juk šitaip yra daug aiškiau visiems – projektų dalyviams, socialiniams partneriams ir valdantiesiems. Palaiminti tie, kurie arčiau valdžios lovio. O visi kiti – darykite išvadas arba išnykite amžiams. Amen.

Straipsnis publikuotas portale delfi.lt: https://m.delfi.lt/ringas/article.php?id=86431015&fbclid=IwAR0EREWhOdaBQJZlyX8xCpgOVx4n-TDD5a-bdrBI_ETZvucv627j9T8qQ30