Remigijus Žemaitaitis. Nepakeičiamųjų burbulas: kas mums kaukes uždės po rinkimų?
Remigijus Žemaitaitis. Nepakeičiamųjų burbulas: kas mums kaukes uždės po rinkimų?

Ar gali taip būti, kad su krentančiais „valstiečių“ reitingais sugrįš ir COVID–19 banga? Gali, bet tai ne baisiausia. Griežtas karantinas yra galingas įrankis prikaustyti visų dėmesį ten, kur kažkam naudinga. Tuomet valdantieji gali visiems uždėti kaukes, užkalti duris, pro nedidelį durų plyšį paduoti kokią socialinę pašalpą, o per televizorių rodyti sau palankius dalykus.

Tai ne patyčios, kaip norėtų pasakyti soste beveik visagaliais besijaučiantys valdantieji. Tai visai įmanomas, visai realaus pavojaus scenarijus. Tai jau vyksta ir kai kuriose kitose Europos valstybėse – valdžia įvairiais būdais suvaržo žodžio laisvę ir, sėkmingai žaisdama demokratiją, tampa nepakeičiama.

Iškart užbėgu už akių – neturiu neigiamo nusistatymo prieš konkrečius asmenis, kuriuos miniu. Tiesiog toksiškoje terpėje jau bus nesvarbu – tie ar kiti. Žmogų nepakeičiamųjų valdžia maitins tik iliuzijomis, kuriomis nevalia abejoti. Kalbu, nes dar ne viskas prarasta. Rudenį galime turėti truputį daugiau arba mažiau tikros demokratijos.

Karantinas – valdžios įrankis

Taip, virusas pavojingas. Tačiau dar pavojingiau, kai tuo yra manipuliuojama ir tvarkomi politiniai reikalai. Virusas pražudytų tam tikrą procentą mūsų šeimų, artimųjų, priešų. Nepakeičiamieji valdžioje atims iš kiekvieno mūsų dalį suvokimo, pasaulėžiūros, valios, laisvės. Bus mažiau teisingumo ir daugiau beprasmybės.

Kai prasidėjo pandemija Lietuvoje, valdantieji buvo tie, kurie puolė kurpti keistas sutartis, draudžiančias politikuoti, naudojantis COVID–19.

Sakysite, niekas ir nepolitikavo, neskaitant įvairaus plauko sąmokslininkų? Nieko panašaus. Virusas tapo monopoline reitingus auginančia valdančiųjų tribūna, iš kurios jie galėjo ir dabar gali sakyti bet ką. Dėmesys garantuotas. Kritika – ribota. Keičiasi reitingai – keičiasi ir tonas iš šios tribūnos.

Pamenate, pirmiausia viską komentavo vienas premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas. Kai šis pasitraukė, bandė ant bangos patupdyti niekur padoriai nepriderantį kitą patarėją. Galiausiai liko tik nepakeičiamasis sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

Tiesa, net kai ministras yra tas žmogus, kuris teigė, jog kaukės nuo viruso neapsaugo, o vėliau tvirtino atvirkščiai, jis ir dabar yra vienintelis, kuris pasakys – grįš privalomas kaukių dėvėjimas ar negrįš. Jo negali pakeisti joks profesionaliausias epidemiologas ar iš patyrusių medikų sudaryta komisija. Retorinis klausimas – kas po visko nupieš visagaliui ministrui dedikuotą medalio eskizą? Jo tikrai prireiks.

Patogi sumaištis

Ką reikia padaryti, kad tave visi gerbtų ir mylėtų? Reikia sukurti nepakenčiamas sąlygas, o vėliau jas truputį pagerinti. Klasikinis carų ir tironų stilius. Ar taip gali pasielgti dabartiniai valdantieji? Gali, jei iškils pavojus jų kėdėms. O tai jau vyksta.

Štai neseniai premjeras pareiškė, kad reikia stebėti situaciją savaitę, o vėliau, jei susirgimų padaugės, vėl gali tekti visiems užsidėti kaukes.

Praėjo savaitė. Jokių pandemijos sprogimų Lietuvoje. O premjeras svečiavosi Lenkijoje, kur vėl išrinktas prezidentas Andzejus Duda jį apdovanoja Didžiuoju kryžiumi „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“. Beje, tai viena šalių, kur, anot įvairių apžvalgininkų, kritika valdžiai jau gali baigtis liūdnokai.

Čia, kaip pasakytų pats S. Skvernelis, kelionė saugi – viskas vyksta turistinio Baltijos šalių burbulo ribose. Netrukus po to – rimtas viruso protrūkis su užsieniečiais. Kalbų apie karantino sugrąžinimą – kaip iš gausybės rago. Valdantiesiems nuo to tik geriau. Kuo daugiau atvejų ir labiau įtempta situacija, tuo mažiau besidominčių išrinktųjų praturtėjimu, mažiau eterio ir dėmesio keliukams, namukams. Net prezidentas gali sau toliau ramiai tylėti.

Įbauginta tauta su atkišta ranka. Neabejoju, kad tokia yra slapta, o gal ir atvira valdančiųjų svajonė. Jiems žūtbūt reikalingas viruso šou, nors jokio realaus protrūkio nėra. Faktas – sergantys uzbekai Lietuvoje – ne medikų ar darbdavių, o paties ministro klaida. Kodėl tik dabar skubiai reaguojama į „trečiąsias“ šalis, iš kurių kyla didžiausias pavojus? Kodėl tai nepadaryta prieš atleidžiant karantino vadeles?

Ar sprogs nepakeičiamųjų burbulas?

Ar mes išmokome ką nors iš pandemijos, ar ne? Kol kas atrodo, jog, visuomenės sąmoningumo dėka įveikę pirmąją viruso bangą, lengvai pasiduosime antrajai, nes toks vadovavimas, tokia strategija.

Kodėl premjeras ir kiti nepakeičiamieji skubiai nesiima užtikrinti pažeidžiamiausios visuomenės dalies saugumo. Vietoje to – gąsdinimai vėl visiems uždėti kaukes. Ir vėl įtampa? Vėl vaikštančių gamtoje persekiojimai?

Visuomenė jau sugeba ir be kaukių elgtis atsargiai, neužsikrėsti parduotuvėse. Dauguma dezinfekavome rankas, tačiau prekes rinkomės be kaukių. Jokio protrūkio nebuvo, tačiau pavojus išlikęs. Ką daryti?

Pavyzdžiui, vietoje gąsdinimų turėtų būti parengta aiški metodika ir sistema, kuri yra pajėgi apsaugoti jautriausią visuomenės dalį. Medikams, dirbantiems su karantinuotais asmenimis, reikia galimybės nakvoti įstaigoje, o ne kas vakarą grįžti į šeimą.

Senelių namų darbuotojai taip pat turėtų nakvoti ten, kur dirba. Kitaip mūsų jautriausia visuomenės dalis yra didžiuliame pavojuje. Žinoma, už tokio pabūdžio darbą turi būti mokama solidi alga.

O gal vėl stabdysime ekonomiką ir visus apdalinsime išmokomis? Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 dieną šalyje nedarbas siekė 12,1 proc. Ir tai vyksta vasarą, kuomet darbo įprastai netrūksta.

Akivaizdu, kad COVID–19 nėra sezoninis reikalas. Saugotis reikia. Taip pat akivaizdu, kad amžinai nebėgsime – reikės vakcinos arba natūralaus imuniteto. Net šį virusą kažkada pakeis kitas. Turistinis burbulas kažkada nuo Baltijos pakrantės vėl išsiplės iki viso pasaulio. O ar sprogs nepakeičiamųjų valdžios burbulas?