Ar kvailiai Vyriausybei patarimus dalina? O gal ten „viskio dėžutės“ glėbiais vaikšto? Didžiulis pandemijos iššūkis teko tiems, kurie dar visai neseniai kritikavo karantiną ir įvairius ribojimus – neva kenkia ekonomikai, pažeidžia laisves. Dabar jie tveria kelius, palieka pražūčiai ir nežinomybei visus, kurie yra smulkesni už didžiuosius prekybos centrus.

Žmonės internete jau klijuoja „memus“ iš to, ką dabartiniai ministrai kalbėjo pavasarį ar net prieš pat rinkimus ir ką daro dabar. Anuomet jie šaukė – viršyti įgaliojimai, per griežti ribojimai, perteklinis karantinas! Dabar – jokių Kalėdų ir jokio judėjimo! Šeimos tapo namų ūkiais, o didieji prekybcentriai – mamomis ir Kalėdų seniais. Kaip elgiesi – tas ir esi Žinoma, imtis priemonių yra būtina, tačiau, kaip vėl paklaustų ministrė Aušrinė Armonaitė, – „ar reikėjo kirsti botagu“. Šįkart per visą smulkųjį verslą. Ši klaida jau buvo padaryta pavasarį ir netrukus ištaisyta. Palengva sugrįžo prekyba ir įvairios smulkios paslaugos.

Tai tas pats botagas mažiesiems. Tas pats grėblys valdantiesiems. Ta pati mėsa sąmokslo teorijų nukvakėliams. Ta pati neviltis doriems žmonėms. Ką daro Ingridos Šimonytės vyriausybė? Draudžia prekybą ne maisto prekėmis. Visus uždaro, bet palieka atvirus didžiuosius prekybos centrus, kur yra ne vien maistas. Verslininkai sukasi iš padėties – atsidaro maisto skyrius šalia varžtelių, bet jiems grasinama sankcijomis. Didiesiems viskas galima. Ten yra visko, kas yra ne maistas. Ir nuo šiol viskas yra perkama tik didžiuosiuose prekybos centruose. Ne tik batai, buitinė technika, bet ir dovanos. Vyriausybė savo rankomis smaugia smulkiuosius. Štai Kelmės pačiame centre yra nedidelė gėlių krautuvė. Ten dirba vienas ar du žmonės, kurie iš valstybės neprašo pašalpų. Patys išgyvena. Dabar jie gėlių parduoti negali, o didieji – gali. Šilutėje yra nedidelė buitinės technikos parduotuvė. Žmogus pats važiuoja į užsienį, parveža, parduoda mums. Gal kai kurie pakentės be tokių pirkinių, bet tikrai atsiras tokių, kurie eis į prekybcentrius lygintuvo ar dar kokio prietaiso. Dabar šis smulkus verslininkas, sulaukdamas kelių klientų per dieną, dirbti negali. Visą tai prašome pirkti pas oligarchus? Visa naujoji Vyriausybė elgiasi lyg oligarchas – viską koncentruoja vienose rankose. Kaip elgiesi – tas ir esi? Valdantieji nesitikėjo? Jei kuris būsimas ministras prieš rinkimus žadėjo visiems smulkiesiems rojų, o atėjęs visus uždaro, kaip jaustis žmonėms? Kuo tikėti? Kodėl stebimės, kad, rodos, normalūs žmonės pradeda sekti visokius nučiuožusius sąmokslininkus ar lietuviškai jau vadinamus skiepų priešininkus „skieptikus“? O kas belieka žmogui, iš kurio jo rinkta valdžia viską atėmė? Iškart. Nepraėjo nė savaitės po oficialaus valdžios perėmimo. Ar žmonės tikrai norės, kad ta pati valdžia juos ir paskiepytų nuo viruso? Kaip teisininkas matau galimybę visiems smulkiesiems bylinėtis su valstybe, tačiau tam taip pat reikia lėšų. Pas kurį iš jų, per mėnesį sau sukuriančių 700 eurų pelną, bus atliekami keli tūkstančiai advokatams? Valdžios sprendimai ne tik pinigus, bet ir paskutines kelnes atims. Už paskutinius centus žmonės emigruos. Taip pigiau. Man panašu, kad dabartiniai valdantieji ir toliau dirba vardan reitingų. Būtent dėl to jie tarsi „taupo“ pinigus, kuriuos jie privalės išmokėti visiems, kurie dėl karantino privalėjo nutraukti veiklą. Štai jau ir tie 200 eurų valdantiesiems nedvokia. Čia tie patys, kurie prieš rinkimus buvo traktuojami kaip rinkėjų papirkimas, o labiausiai – pinigų švaistymas! Esu tikras, kad išmokų dėl veiklos sustabdymo smulkieji verslininkai sulauks tuo greičiau, kuo labiau kris konservatorių ir liberalų reitingai. Jei Vokietijoje tokios išmokos verslą pasiekia jau kitą dieną ar po kelių dienų, tai pas mus – po kelių mėnesių. Gal vasarį ir galima ko nors tikėtis. Žinoma, gerokai mažesnių pinigų už vokiškus. Ar išgyvens smulkieji? Manau, kad valstybės ekonomiką ir smulkiuosius verslininkus įmanoma išgelbėti, tačiau tai priklauso nuo reakcijos greičio. Kol kas jo nematau. O gal jis toks didelis, kad nesimato? Regiu tik susirūpinimą savo reitingais ir vis iš inercijos netylančius rinkimų lozungus. Šiuo metu peršasi mintis, kad dabartiniai valdantieji dar neatsitokėjo nuo svaiginančios pergalės – nesitikėjo, kad gaus tokią valdžią, todėl realių veiksmų plano ir nebuvo. O gal čia toks planas? Kažkam reikia grąžinti skolą? Beje, gal kas matėte, kur mėtosi mistiškas bei visiškai slaptas 130 puslapių išsigelbėjimo planas? Toks planas jau iškart kvepia kaip „planas B“ – ištraukiamas tada, kai nėra „plano A“. Kai šis slaptas planas galiausiai bus rastas, ateis ministrų aukojimo metas. Štai tada ir pamatysime, kokiems dievams bus paaukoti nepartiniai ministrai A.Dulkys ir K.Navickas.

Straispnis publikuotas naujienų portale delfi:  https://www.delfi.lt/news/ringas/politics/remigijus-zemaitaitis-slaptas-130-puslapiu-planas-reitingams-ir-oligarchams.d?id=86028179&fbclid=IwAR3UIK6AB1hKD87cRMImcNYI40TYAPjC24NKtIbOcHQXfcOV1-32RiLVjAU