2.1 Pilietinė visuomenė
Pagrindinė valstybės funkcija prisidedant prie pilietinės visuomenės kūrimosi visų pirma, yra jos veiklos netrikdymas bei nenutrūkstama pagalba pasinaudoti prieinamomis finansinės paramos galimybėmis.
Piliečiai, bendruomenės, organizacijos turi būti įtraukiamos į savivaldos strateginio planavimo, švietimo, aplinkosaugos, socialinės rūpybos, kultūros, įvairius kitus, šiuo metu daugiausiai valstybinių institucijų valdomus procesus. Visuomenei svarbūs sprendimai turi būti priimami tariantis su nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių ir verslo atstovais, jų iniciatyvos – remiamos.
2.2 Valdžios ir religijos atskyrimo principas
Valstybėje turi būti garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo ir sąžinės laisvė, tiek valstybės ir bažnyčios atskyrimo principas.
Žmogaus teisė išpažinti religiją arba tikėjimą neturi būti varžoma, nebent ji riboja kitų asmenų laisves ir teises arba kelia grėsmę užtikrinant valstybės ir jos piliečių saugumą.
2.3 Lietuva – tai mes visi
Atviros visuomenės veikimas neįsivaizduojamas be lygių galimybių naudotis visomis jos nariams prieinamomis teisėmis ir laisvėmis. Lygias galimybes suprantame kaip lygybę prieš įstatymą, teisinę sistemą, kurioje vienodai traktuojami visi visuomenės nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, ar kitų, nuo asmens pasirinkimų nepriklausančių bruožų.
Tautinių bendrijų nariai yra piliečiai, dirbantys Lietuvos gerovei, todėl jie turi teisę reikalauti, kad būtų gerbiami jų poreikiai. Siekiame, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, priklausantys įvairioms tautinėms bendruomenėms, aktyviai dalyvautų šalies visuomeniniame, politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime.
2.4 Pagarba šeimai
Šeima – viena svarbiausių stiprios valstybės ir atsakingos visuomenės struktūrinių vienetų. Šeimos gyvenimas turi būti gerbiamas, ji – puoselėjama bei remiama.
Valstybės institucijų atstovai ir politikai turėtų atsiriboti nuo bandymų primesti asmenines religines, moralines pažiūras per teisinį reglamentavimą. Valstybė turėtų susilaikyti nuo kišimosi į šeimos gyvenimą, nebandydama šeimos koncepcijos apibrėžti, jos veiklos ir iniciatyvų – varžyti.
Politikai neturėtų reguliuoti šeimos ir asmenų teisės į šeimos planavimą ir reprodukcines teises.
Tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę.
2.5 Savarankiškumą skatinanti socialinė politika
Savarankiškumo kultūra yra vienas pamatinių laisvos visuomenės bruožų. Turime skatinti individualią iniciatyvą ir savarankišką, nuo valstybės paramos nepriklausomą gyvenimo būdą. Kita vertus, viena esminių visuomenėje gyvenančių individų pareigų – padėti savimi pasirūpinti negalinčiais.
Visuomenės pagalba jokiu būdu neturėtų būti piktnaudžiaujama, tad socialinės apsaugos sistema turi būti formuojama su paskata, kad galintys dirbti turėtų motyvaciją ir galimybę iš jos kuo greičiau pasitraukti. Valstybė ir savivaldybės turi aktyviau kontroliuoti socialines pašalpas gaunančiųjų pajamas ir turtą, siekiant išvengti galimybių piktnaudžiauti kitų visuomenės narių sąskaita.
2.6 Tvarios žaliosios idėjos
Suprasdami švarios ir visavertės aplinkos svarbą ne tik mūsų, bet ir ateities kartų nematerialiai ir materialiai gerovei, turime imtis aktyvių veiksmų siekiant spręsti aplinkosaugines problemas ir skatinti ekologinio švietimo plėtrą.
Sprendžiant gamtos apsaugos problemas, turi būti ieškoma organiškų, rinkos ekonomikos atsakymų – tik turint visuomenės, privačios nuosavybės savininkų, politikų ir valstybės
tarnautojų konsensusą dėl šių idėjų svarbos galimas sąmoningas, laisvanoriškas, todėl – ilgalaikis efektyvus rezultatas.
Pagrindinis įrankis užtikrinant visuomenės sąmoningumo dėl gamtos apsaugos didėjimą bei elgesio pokyčius turėtų tapti aplinkosauginis, žaliasis švietimas.
Ypatingą susirūpinimą kelią sparti klimato kaita, galinti turėti esminės įtakos negrįžtantiems pokyčiams aplinkai, atskiriems ekonomikos sektoriams, žmonių sveikatai. Remiame pastangas energetikos, transporto, žemdirbystės srityse siekiant mažinti neigiamąpoveikį aplinkai.
Pasiekti esminį lūžį būsto renovacijoje. Skatinsime energiją taupančio būsto plėtrą.
2.7 Švietimas
Esminis tautos ir visuomenės išlikimo greitai besikeičiančiame pasaulyje garantas – augančiųjų kartų švietimas, nuolatinis visuomenės kvalifikacijos lygmens kėlimas. Išsilavinusi, gebanti ne tik prisitaikyti prie itin sparčiai kintančios ekonominės, socialinės, ekologinės aplinkos, bet ir produktyviai konkuruojanti visuomenė gali užtikrinti orią ir klestinčią tautos ir valstybės ateitį.
Išsilavinę žmonės – tai vienas iš pagrindinių investuotojų nurodomų Lietuvos rinkos pliusų. Turime siekti išlaikyti šią tendenciją, prisitaikydami ir prie naujų pasaulinės rinkos iššūkių. Mokymo programos turi būti tobulinamos, orientuojantis į kūrybingos, mąstančios ir darbo rinkoje prisitaikyti gebančios asmenybės formavimą. Būtina remti studijas ir mokslinius tyrimus.
Švietimas turi atlikti ir paruošimo darbo rinkai funkciją, todėl turi būti įgyvendinama kompetencijomis grindžiamo išsilavinimo idėja, sudarant sąlygas integruotis į nuolat besikeičiančią darbo rinką. Studijų finansavimo klausimus spręsti būtina į pagalbą nuolat tiriant rinkos pokyčius ir pasitelkiant verslo rekomendacijas.
