3.1 Valstybės funkcijų revizija
Stipri valstybė neįsivaizduojama be optimalios ir efektyviai veikiančios valstybės tarnybos. Viešąjį administravimą vykdančių institucijų veikloje turi būti įgyvendinta objektyvi, geriausią tarptautinę praktiką atitinkančiais standartais pagrįsta veiklos vertinimo metodika.
Sukursime efektyvią valstybės valdymo sistemą.
3.2 Moderni teisinė valstybė
Pagrindinė valstybės funkcija – piliečių interesų atstovavimas, įtvirtinant ir ginant jų laisves ir teises. Santykis tarp individo ir valstybės turi būti grįstas aiškiai apibrėžtu abipusiu pasitikėjimu, valstybinėms institucijoms veikiant kaip paslaugų piliečiams teikėjui, o ne kaip pastarųjų šeimininkui.
Didinant piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, būtina panaikinti prielaidas korupcijai ir pasirinktiniam teisingumo taikymui. Šioms valstybės gyvybingumui žalingoms tendencijoms išgyvendinti turi būti atsisakyta perteklinių reguliavimų, sudarančių prielaidas įvairias žmonių veiklas prižiūrintiems piktnaudžiauti savo padėtimi. Teisėsaugos institucijos turi būti nepriklausomos ir atsparios politikų spaudimui.
3.3 Sveikatos apsauga
Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reikalingi struktūriniai pokyčiai, kurie gerintų tiek teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tiek keistų piliečių įpročius.
Sveikatos apsaugos sistema turi būti pasirengusi kriziniams išbandymams, sukaupusi būtinų priemonių ir medikamentų atsargą.
Prioritetine, Lietuvos visuomenės sveikatos būklę gerinančia sritimi turėtų tapti visuomenės sveikatinimas, žalos mažinimo koncepcijos, ligų prevencija ir intensyvus visuomenės švietimas.
3.4 Principinga ir aktyvi užsienio politika
Užsienio politika yra svarbi tiek, kiek atspindi valstybės ekonominius arba nacionaliniam saugumui svarbius interesus. Žmonių gerovės užtikrinimui turi tarnauti visos valstybės valdymo struktūros.
Geri santykiai su kaimynais suteikia galimybę pristatyti savo idėjas bei vertybines nuostatas, padeda įtvirtinti ir stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę. Pasisakome už ilgalaikės strateginės partnerystės puoselėjimą su kaimyninėmis demokratinėmis šalimis. Remiame glaudų bendradarbiavimą su šalimis, susiduriančiomis su Lietuvai labai gerai suprantamais geopolitiniais iššūkiais.
Daugelis naujausių laikų Lietuvos pasiekimų sietini su naryste Europos Sąjungoje. ES nuolat išbandomi dešimtmečiais kurtų vertybių ir principų tvirtumas ir tvarumas. Krizinės situacijos parodo, kad būtina ieškoti dar glaudesnio bendrumo migracijos reguliavimo, sveikatos apsaugos, finansinės pagalbos srityse, užtikrinant ES, tuo pačiu ir Lietuvos, piliečių saugumą ir sveikatą, minimalias pajamas, socialinę įtrauktį.
Europos Sąjungos institucijų struktūros sėkmingame veikime užprogramuota nauda nacionaliniams Lietuvos interesams – ekonominiam, socialiniam, kultūriniam saugumui ir augimui. Remiame didesnį Lietuvos aktyvumą ES.
3.5 Gynyba ir nacionalinis saugumas
Krizinės situacijos neturėtų paneigti tokių esminių principų kaip solidarumas, bendradarbiavimas, saugumo garantijų užtikrinimas. Būtina stiprinti krašto gynybinius pajėgumus ir gilinti bendradarbiavimą NATO, siekiant nacionalinės ir kolektyvinės gynybos komponenčių balanso.
Pabrėždami kiekvieno Lietuvos piliečio indėlį užtikrinant Lietuvos krašto apsaugą, teritorinį vientisumą ir kitų gyvybinių nacionalinių saugumo interesų išpildymą, pasisakome
prieš papildomus savanoriškų krašto gynybos organizacijų veiklos suvaržymus ir reglamentavimą. Asmeninė iniciatyva prisidėti prie Lietuvos teritorinio vientisumo užtikrinimo turėtų būti vertinama ir skatinama.
Svarbi nacionalinės saugumo politikos dalis – stiprios, atsparios politikų spaudimui, tačiau asmens teises į privatumą gerbiančios ir funkciškai aiškiai apibrėžtos saugumo institucijos, gebančios užtikrinti tiek gyvybinių, tiek pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų apsaugą.
